Mėlynojo ovalo burtininkas rodo naująjį fokusą

1998 metais „New Edge“ koncepcijos įkūnijimu tapo pirmosios kartos Ford Focus. Beveik dešimtmetį tai buvo vienas geriausių automobilių C-klasėje. Savo laiku naujas Fordas atrodė novatoriškas ir futūristinis. Antroji Focus karta pasirodė 2005 metais, ir štai visai neseniai sulaukėme „kinetinio dizaino“ atnaujinimo.

Kinetinis dizainas

Kompanija Ford teigia, kad naujasis automobilis yra jų modelių gamos širdis ir, kad tai geriausiai atrodantis Focusas per visą modelio istoriją. Energija judėjime – taip apibūdino kinetinį dizainą automobilio dizaineris Martinas Smitas.

Atnaujintas modelis gavo trapecines groteles, naujus „pintus“ priekinius žibintus, ryškią šoninę liniją, naujos formos galinį langą, naujus galinius žibintus ir bamperį. Viduje taip pat yra keletas naujovių: truputį pakeista įrankių panelė, viduje daugiau firminės „soft-touch“ (minkšto prisilietimo) medžiagos. Žiūrint iš priekio automobilis primena savo didžiuosius brolius Mondeo ir C-Max ir, aišku, naująjį Kuga. Veržlus ir dinamiškas portretas. Deja, galinė automobilio dalis, net nepaisant pakeitimų, nedžiugina nei energija, nei judėjimu. Atrodo lyg standartinis miesto hečbekas.

Interjeras ir važiavimo ypatumai

Mums atiteko modifikacija su 1,6 litro varikliu ir pačia prabangiausia komplektacija „Ghia“. Pirmas įspūdis atsisėdus į vidų – kam ta medžio imitacija priekyje? Ar apskritai kas nors tiki, kad tai medis? Vėlesnis įspūdis buvo žymiai malonesnis. Gan kokybiškai surinktas salonas, durys iš vidaus apipavidalintos minkštu plastiku, patogios sėdynes, didelė daigtinė, oro kondicionierius ir sąlyginai kokybiškai bei garsiai grojanti garso sistema. Tiesa, už CD grotuvą, atkuriantį MP3 garso bylas, teks primokėti papildomai, bet net standartinė audio sistema mus tikrai nudžiugino. Muzikos mėgėjai galėtų su mumis pasiginčyti, bet už tiek pinigų, kiek kainuoja Focusas „stebuklų“, deja, nebūna.

Porankyje galima lengvai sutalpinti daug įvairių smulkmenų, o pasidėti telefoną, kad jis būtų patogiai pasiekiamas, deja, nepavyko. Kaip jau minėjome – patogios sėdynės, bet šoninio palaikymo norėtųsi truputį ryškesnio. Taip pat reikėtų pastebėti didelį vairuotojo sėdynės aukščio reguliavimo diapazoną. Sėdėsena teisinga, net ilgai važiuojant nevargina. Gale pakanka vietos tilpti trims vidutinio sudėjimo žmonėms, kojoms vietos pilnai pakanka.

Pajudėję iš vietos ir išvažiavę į Vilniaus senamiestį, supratome, kad Ford marketologai nemelavo – tai tikrai puikiai važiuojantis automobilis. Važiuoklė gerai subalansuota, valdomumas ir apsisukimo spindulys – vos ne geriausi savo klasėje. Važiuojant aiškiai suvoki, kad tai būtent Focusas – neutralus komforto, valdomumo ir važiuoklės standumo mišinys. Paaukotas buvo nebent sportiškumas. Staigiuose posūkiuose juntami kėbulo siūbavimai, bet automatinė stabilumo sistema padeda neperžengti ribos ir nepadaryti ko nors kvailo. Dėl savo neutralumo automobilis tikrai tiks labai plačiam vairuotoju ratui – vyrams, moterims, patyrusiems ar naujokams. Visi atras kažką savito. O norintys sportiškumo visada gali užsisakyti „piktesnę“ automobilio modifikacija „Focus ST“.

Kuklaus šimto arklio galių variklio mieste visiškai užtenka, nors pastebėjome, kad pajudant iš vietos tenka spustelti akseleratorių, nes žemame apsisukimų ruože automobilis gan vangus. Greičių dėžė mums pasirodė pernelyg „trumpa“, lyg ir norėtųsi truputį ilgesnių pavarų (o ir šiek tiek galingesnio variklio) bei geresnės garso izoliacijos. Važiuojant autostradoje kreiseriniu 130 kilometrų per valandą greičiu variklis sukasi ties 4000 apsisukimų ir jo triukšmas tikrai pradeda varginti. Tenka gelbėtis ir pagarsinti CD grotuvą, tuo pat metu ir garsiau kalbėti. Taip pat netyčia radome aerodinaminį kuriozą – važiuojant apie 100 kilometrų per valandą greičiu ir atidarius galinį automobilio langą, susidaro keistas „vakuumas“ – automobilis pradeda lyg vibruoti ir žmonėms, esantiems viduje, užgula ausis. Nors panašiai būna ir kituose automobiliuose, bet tokio stiprumo vibracijų dar neteko niekur matyti. Atradę tokį siurprizą nusprendėme, kad galinių langų geriau visai neatidarinėti, taigi padidinome kondicionieriaus galingumą. Čia mūsų laukė dar vienas siurprizas – specifinis fenolinis plastikinių medžiagų kvapas. Mes tikimės, kad tai tik laikinas reiškinys, nes mašinos savininkui nuolatiniai kvapai tikrai nepatiktų.

Ford ergonomika kaip visada aukšto lygio. Nors neapsieita be firminių bruožų, pavyzdžiui lempų jungiklis yra kairėje pusėje šalia vairo, o variklio dangtis, tiesiogine to žodžio prasme, atsirakina rakteliu. Moterims tikrai patiks Ford „easy fuel“ – po šiuo skambiu pavadinimu slypi tiesiog dangtelio neturintis benzino bakas, nereikia „teptis rankų“. Persėdus iš japoniško automobilio į Focusą tokios detalės gali atrodyti truputį keistokos, bet įprantama gan lengvai.

Verta pirkti?

Šeimyninių hečbekų kainos nedidelės, o reikalavimai nemenki. Jie turi būti simpatiški, pakankamai dideli ir praktiški, kad sutalpintų abu tėvus ir jų atžalas. Taip pat taupūs ir saugūs. Mūsų nuomone, naujasis Fordas puikiai tvarkosi su visomis šiomis užduotimis. Automobilio priekis tikrai veržlus ir dinamiškas, viduje užtektinai vietos, o ir bagažinėje galima nesunkiai sutalpinti kelis didelius lagaminus. 2004 metais atlikti Euro NCAP testai parodė, kad vairuotojo ir priekinio keleivio saugumas vertas maksimalaus 5 žvaigždučių įvertinimo, o vaikų saugumas buvo įvertintas 4 žvaigždutėmis iš įmanomų 5. Kuro sąnaudos mūsų 1,6 litro benzininiame modelyje siekė apie 8 litrus šimtui kilometrų (maišytu ciklu). Belieka tik konstatuoti, kad hečbekų klasėje Ford Focus buvo ir liko vienas iš stipriausių žaidėjų, tikrai vertas savo pinigų ir pirkėjų dėmesio.

Konkuruoti su ikoniškuoju „žmonių automobiliu“ Golf visada buvo sunku. Lietuviai juos tiesiog myli. Reikėtų pripažinti, kad ne be reikalo, bet už tuos pačius pinigus Ford Focus turi daugiau bazinės įrangos, kas perkant šeimyninį hečbeką gali būti lemiamas argumentas mėlynojo ovalo naudai.

ir dar 29 nuotraukos