Mažas didvyris dideliame mieste

Įtalų hečbekas Fiat Grande Punto pozicionuojamas kaip tikras vyriškas automobilis. Jeigu tikėsime reklama, juo važinėja „pozityvūs egoistai“ – stilingi, nevedę vyrai, kurie nuolat ieško gyvenimo malonumų ir vertina, kai jiems nereikia be reikalo įsitempti.

Mūsų šalyje daugelis vyrų tradiciškai svajoja apie didelius visureigius, solidžius sedanus ar greitus kupė, o kompaktiškus miesto hečbekus paprastai perka žmonoms arba dukterims. Tai kodėl gi Grande Punto turi patraukti būtent vyriškąją auditoriją?

Atsipalaiduojam

Kaip ir žada reklama, automobilis neduoda bereikalingai įsitempti. Maža to, jis visaip rūpinasi savo šeimininku. Pavyzdžiui, priekiniai ir galiniai valytuvai, praėjus kelioms sekundėms po langų nuvalymo, daro „kontrolinį“ mostą ir pašalina likusius vandens nutekėjimus. Borto kompiuterio displėjuje lengva nusistatyti radijo stočių pavadinimus, o perspėjimų signalų garsą galima sureguliuoti „pagal save“. Gal būt trūksta tik galimybės išsirinkti „ringtoną“. Aišku, visa tai skamba gana įprastai, tačiau B segmento automobiliuose tokios galimybės yra gana retos. O dabar apie viską iš eilės…

Išorė ir vidus

Už išorinį Grande Punto patrauklumą buvo atsakingas dizaino maestro Džoržetas Džudžaras (Giorgetto Giugiaro). Panašu, kad jam pavyko „nupiešti“ automobilį, kuris patinka visiems: vyrai jame atras Maserati superautomobilių bruožų , o dailiąją lytį jis patrauks savo „dvasingumu“ ir „geranoriškumu“. Taip galima tęsti ir tęsti, nes italų dizainas visada yra tema ilgam ir įdomiam pokalbiui.

Pirma, kas pastebima atidarius mūsų testuojamo Grande Punto duris – tai dvispalvis salonas. Šviesiai pilka apdaila yra ant sėdynių ir durų apmušaluose. Priekinė panelė taip pat iki pusės nudažyta metalizuota pilka spalva. Tai atrodo stilingai, bet dėl šio spalvinio sprendimo galima ir pasiginčyti, nes šviesiai pilki apmušalai gana greitai tepasi. Guodžia tai, kad yra numatyti dar keli spalvų kombinavimo variantai, o tuo labiau, apipavidalinimas juoda oda. Minkšto plastiko Grande Punto salone nėra, bet priekinė panelė vistiek atrodo labai kokybiška. Ginčytinu sprendimu lieka ir nedideli trikampiai langeliai ties šoniniais veidrodėliais – per juos praktiškai nieko nesimato.

Bandymas pagal save sureguliuoti sėdynės atlošą parodė ko gero svarbiausią ergonomikos trūkumą – lenkimo kampas čia keičiasi sėdynės šone esančiu ratuku, o prakišti ranką tarp šio ratuko ir centrinės kėbulo atramos yra ne taip paprasta.

Daugmaž tai ir yra visi vidinės Grande Punto erdvės minusai. Pliusų čia žymiai daugiau: reguliuojamas sėdynių aukštis, keturiom kryptim reguliuojamas vairas, todėl patogiai įsitaisys bet kas, netgi virš 190 cm ūgio vairuotojas. Valdymo įrankiai išdėstyti ten, kur juos ir tikiesi rasti, o putlus ir nedidelis oda aptrauktas vairas pats prašosi į rankas. Ant vairo yra magnetolos valdymo mygtukai, kas ypač patogu vairuojant mieste.

Fiat Grande Punto – pilnavertis keturvietis automobilis. Priekyje ir gale laisvai telpa po du suaugusius žmones. Trečias gale taip pat telpa, tačiau jau bus kiek ankštoka. Bagažinė pasigirti rekordine talpa negali, bet viskas, ko reikia „pozityviam egoistui“, ten tilps. O jeigu pritrūks vietos – galima sudėti vieną ar abi galines sėdynes.

Suspėti visur

Kad suspėtum visur ir visada, o ypač dideliame mieste, reikia ne tik važiuoti greitai, bet ir aktyviai manevruoti mašinų sraute. Kaip išaiškėjo, toks režimas Grande Punto patiko ir jis vikriai lenkia kitus automobilius. Gana kietoka pakaba neleidžia stipriai krypti posūkiuose ir lengvai „ryja“ nedidelius nelygumus, bet pervažiavus „gulintį policininką“ automobilį stipriai kresteli. Grande Punto labai tinka išsireiškimas „daugiau greičio – mažiau duobių“, nes įsibėgėjus, kelio nelygumai juntami kur kas mažiau.

Posūkyje Grande Punto demonstruoja tipišką priekiniais ratais varomo automobilio valdomumą. Norint vairuoti truputi agresyviau ir posūkyje padidinti greitį, iš pradžių Fiat praslįs priekiniais ratais, o jei ir toliau nestabdysime, mašina atsakys pakankamai staigiu užnešimu. Patyrusiam vairuotojui toks automobilio elgesys turėtų patikti, bet pradėjusiam vairuoti neseniai, tai gali būti staigmena. Ypač slidžiame kelyje.

Vairo jautrumas gana geras, tačiau atsakomasis jo ryšys kiek „dirbtinas“ – lyg prie vairo būtų pririštos dvi gumos, kurios grąžina jį į nulinę padėtį. Tikriausiai tai elektroninio stiprintuvo „nuopelnas“. Vairo pasipriešinimas labai žemas net įprastame režime, o dar yra „stebuklingas“ mygtukas City, kurį paspaudus, vairą galima sukti vos ne minties galia. Toks režimas veikia tik parkavimosi metu, o didėjant greičiui, vairas darosi vis tvirtesnis ir stabilesnis.

Iš pradžių atrodo, kad 95 AG turinčio 1,4 litro šešiolikos vožtuvų variklio aktyviam važinėjimui nepakaks, tačiau šie nuogąstavimai pasitvirtino tik iš dalies. Aišku, automobilis nestebina „uraganine“ įsibėgėjimo dinamika, bet mieste tokio potencialo pakanka. Variklio charakteris pakankamai pastovus – jis vienodai traukia prie dviejų ir penkių tūkstančių apsukų. Tiesą sakant, sukti jį stipriau prasmės nėra, nes iš karto susilpnėja trauka ir geriau jungti aukštesnę pavarą.

Grande Punto dinamikai nemažai pasitarnauja šešių greičių „mechanika“ – pavarų perdavimas joje parinktas optimaliai. Kliūna tik nevisai idealus pavarų perjungimas – pastangos prie rankenėlės yra per daug didelės, o kartais gali ir suklysti, sumaišydamas pirmą pavarą su trečia. Neidealus ir sankabos pedalas, kuris per daug minkštas ir toliaeigis, o sukibimo momentą dažnokai tenka tiesiog atspėti. Stabdo Punto labai staigiai – pakanka tik priliesti pedalą, kaip viskas kas yra salone, veržiasi į priekį. Stabdžių efektyvumas nesukelia jokių pretenzijų, tačiau stabdyti komfortiškai, kad keleiviai „neskraidytų“ po saloną, pavyksta ne iš karto.

Neskubant

Kai nereikia „spausti“, Grande Punto leidžia maksimaliai atsipalaiduoti. Čia prireikia ir lengvo vairo, ir minkštų pedalų, prie kurių priprantama per porą dienų, patogios ergonomikos ir išskirtinai aukšto tokios klasės automobiliams komforto. Čia yra dviejų zonų klimato kontrolė ir ant vairo valdoma magnetola. Veidrodėliai šildomi ir valdomi elektra, o atidaryti bet kuriam langui nereikia nuolat laikyti mygtuko, nes užtenka lengvai spustelti vieną kartą ir jis paklūsta. Taip pat Grande Punto įkyriai rūpinasi Jūsų saugumu. Jei vairuotojas ar keleiviai neprisisegę saugos diržų, mašina „pypsės“ garsiai ir ikyriai. Toks pats signalas perspėja apie viršytą greitį, kurio limitą galima nusistatyti ir pačiam (šią funkciją galima ir atjungti). Jei temperatūra „už borto“ nusileidusi žemiau nulio, Punto rūpestingai perspėja apie galimai apledėjusį kelią.

Įsukus į greitkelį, išsiaiškini, kad Grande Punto labai gerai „laiko“ tiesiąją, netgi ne ypač gerame kelyje. Mašina beveik nereaguoja į nežymius dangos nelygumus, lengvai tęsdama važiavimą užduota kryptimi. Tik važiuoti greitai nesigauna – nepakanka variklio galios.

Atraskite savyje egoistą

Fiat Grande Punto pliusams galima priskirti stilingą dizainą, patogų saloną, turtingą komplektaciją, gerą valdomumą ir platų variklių pasirinkimą. Minusai: nelabai vykę valdymo įrankių nustatymai, gerai savo paskirtį atliekantis kondicionierius gąsdina ūžimu. Vairuodami Grande Punto mėgavomės judėjimo laisve, kurios mieste niekada nesuteiks joks didelis sedanas ar visureigis. Be to, su juo nesijauti „kaip visi“ ir nevežioji „nereikalingo oro“. Grande Punto galima būtų rekomenduoti tiems, kas ieško kompromiso tarp kompaktiškumo, galios ir patrauklios išvaizdos. Svarbiausia, kad nekiltų kompleksų dėl jo dydžio.

ir dar 18 nuotraukų