Fiat 500 – kartingas kuriame jautiesi pilnavertis

Prieš pamatant naująjį Fiat 500, buvome gana skeptiški. Maži miesto automobiliukai dažnokai yra tiesiog nieko ypatingo savyje neturinčios „pigios dėžutės ant ratų“.

Tai ką sugebejo šis mažylis padaryti, kad milijonai žmonių noriai atiduos už jį savo pinigus?

Viskas nauja yra tiesiog senai užmiršta gera

Naujasis penkiašimtinis (arba kaip jį vadindavo Italijoje „cinquecento“) yra vienas iš prieš dešimtmetį atsiradusios automobilių kartos. 1998 metais gimė VW New Beetle, naudojantis ketvirtos kartos Golf bazę. Po kiek laiko pasirodė ir BMW atsakas „naujasis“ Mini Cooper. Visi šie automobiliai yra savotiškos mados ikonos. Žinant ilgą ir gražią 50-ies metų Fiat 500 istoriją, visai nenuostabu, jog didžioji dalis užsienio žurnalistų labai gerai atsiliepė apie šį naująjį automobiliuką. 58 vertinimo komisijos nariai iš 22 pasaulio šalių išrinko Fiat 500 metų automobiliu. Paaiškinti šį fenomeną logiškai nelabai išeina. Matyt, užsienio žurnalistus užplūdo jausmai ir nostalgija. Mes, kita vertus, kol kas nesame paveikti „cinquecento“ žavesio ir galime truputėlį blaiviau pažvelgti į situaciją.

Originalusis penkiašimtukas buvo automobilis žmonėms, itališkas Zaporožietis. Automobilio gale, po variklio dangčiu slėpėsi 2 cilindrų oru aušinamas varikliukas, kuris išvystydavo 13 AG, sportinė versija turėjo net 21 AG, o kuro sąnaudos sudarė nepilnus 5 litrus šimtui kilometrų. Ilgis nesiekė 3 metrų, o svėrė šis mažylis tik 500 kg. Nepaisant savo kompaktiškumo, jis buvo labai praktiškas, todėl labai greit užsitarnavo kultinio automobilio vardą.

Dizaineriams teko gerokai paplušėti kuriant naująją versiją, nes originalios pirmtako formos skatina orą virš automobilio judėti greičiau nei orą po automobiliu, kas sukuria keliamąją jėgą, o kadangi Fiat ne Saab ir lėktuvų negamina...

Variklis naujojoje versijoje pakeitė savo vietą ir dabar yra automobilio priekyje, o galia padidėjo net 5 kartus. 1,4 litro darbinio tūrio benzininis variklis išvysto 100 AG. Padidėjusi galia, saugumo reikalavimai, bei patogumai pareikalavo ir svorio aukos – mūsų testuotas „cinquecento“ svėrė 930 kg.

Išorės akcentai

Išoriškai naujasis Fiat tikrai primena savo pirmtaką. Matant šį automobiliuką, lyg ir norėtųsi sakyti, kad jis be galo gražus, bet liežuvis truputį neapsiverčia. Simpatiškas – tikrai taip, net labai simpatiškas, bet kažko lyg ir trūksta. Daugiau charizmatiškas, visgi, nei gražus.

Galinio numerio šviestuvas transformavosi ir tapo ilgesnis. Išvaizdoje netrūksta chromo, kuris atrodo labai neblogai, bet labai greit tepasi ir praranda „prekinę išvaizdą“. O iš priekio automobiliukas primena personifikuotą animacinio filmo herojų iš Pixar animacinio filmo „Ratai“. Tenka pripažinti, jog „500“ nepanašus į pilką dėžutę. Ypač, kai kėbulą puošia Italijos vėliavos, o pats automobilis yra ryškiai geltonos spalvos. Būtent tokios spalvos buvo mūsų testuotas mažylis.

Važiuojant Trakų gatvėmis, gali pasijusti lyg vairuotum „piktą“ sedaną ar kokį egzotišką bolidą, bet ne tiek dėl važiavimo charakteristikų ar stulbinančios dinamikos, o dėl praeivių ir kitų eismo dalyvių reakcijos – jų dėmesys prikaustomas akimirksniu. O svarbiausia, kad net važiuojant pro šalį savo nematoma charizma penkiašimtukas priverčia žmones šypsotis.

O viduje jis irgi geltonas

Pirmiausia į akis krenta kėbulo spalva dažyta priekinė panelė su chromuotu skaičiumi „500“. Kontrasto priduoda juodas plastikas. Mygtukai kokybiški, viskas lyg ir savo vietose. Nesuprantama tik, kaip ergonomikos specialistai vis dar neišnaikino kondicionieriaus valdymo klavišų „aukštyn“ ir „žemyn“. Virš pagrindinių kondicionieriaus valdymo mygtukų yra dar trys „stikliniai“. Vienas iš jų vadinasi „sport“. Ar būna miesto automobiliuose sportinis režimas? Tarkime, kad gan retai. Pačiame panelės viršuje įmontuota magnetola, atkurianti ne tik standartinius muzikinius diskus, bet ir MP3 muzikines bylas.

Viduje taip pat yra keli ginčytini sprendimai. Tarkim, daiktinės beveik nėra. Yra tik lentynėlė po dažyta panele. O ir magnetolą galėjo sukurti aiškesnę. Taip pat neapsieita be paveldėtų Fiat ligų. Plastikinė rankenėlė, atlenkianti sėdynes, nors ir yra nepriekaištingai veikianti, bet suteikia jausmą, kad tuoj nulūš. Truputį stipriau patrauk ir tikrai nulūš. Gal taip tik atrodo, laužyt nebandėme. O „kilpelė“, esanti viduje ir padedanti uždaryti bagažinę, prisukta tiesiog varžtu. Išnaikinus keletą šių vaikiškų ligų, Fiat taptų tikrai patrauklesnis smulkmenas mėgstantiems žmonėms.

Viduje nesunkiai gali įsitaisyti ir ankštai nesijausti du suaugę žmonės. Net aukštaūgiai vairuotojai galės įsitaisyti patogiai. Susidaro toks įspūdis, kad esi didesniame automobilyje. Gale situacija nėra tokia gera, bet tikrai ne katastrofiška. Kažkur važiuoti keturiese galima lengvai. Sėdynės patogios, nevargina net ilgose kelionėse, bet galvos atlošai kietoki. Tiksliau kieti lyg plytos. Pačiupinėjus pirštais, atrodo minkšti, bet galva to kažkodėl nejaučia. Jeigu iš tokios medžiagos gamintų tarkim rankenėles, tai pretenzijų nekiltų, o dabar...

Nepaisant keletos mažų smulkmenų, nuo pat pirmųjų minučių viduje veidą kažkodėl pradeda puošti kvaila šypsena.

Ir visgi didžiausias smagumas – važiuoti

Pirmiausia, ką reikia padaryti įsėdus į „cinquecento“, tai įjungti „sport“ režimą. Ir neišjungti jo daugiau niekada. Taip jau yra, kad dabar visi labai stipriai rūpinasi mūsų žemės ekologija ir skaičiuoja kiekvieną anglies dvideginio gramą. Ne dėl to, kad tai labai stipriai padės apsaugoti gamtą, o tam, kad marketologai ir vadybininkai galėtų pažaisti su dar vienu skaičiuku, kuris geresnis nei pas konkurentus. Akseleratoriaus pedalas penkiašimtuke elektroninis, o variklis atitinka ne tik šiandienines, bet ir rytdienos ekologijos normas. Dėl to kiekvieną kartą paspaudus akseleratorių borto kompiuteris „pagalvoja“ apie gamtą, o tik tada duoda komandą varikliui pradėti suktis intensyviau. Sportinis režimas dalinai pataiso vangumą. Gaila, kad stebuklingąjį „sport“ mygtuką turi tik 1,4 litro darbinio tūrio benzininės versijos.

Miesto gatvėmis manevruoti labai patogu ir net linksma. Elektrinis vairo stiprintuvas tradiciškai panaikina dalį „gyvumo“, bet nevaržo bendro valdomumo. Šypsena veide vis didėja. Juk mašinytė nesveria net tonos, o 100 arkliukų variklis suteikia jai padorią dinamiką. Tikrai nesijauti nuskriaustas, o ir kokiam didesniam ir vangesniam sedanui gali parodyti „kas yra kas“. Peržengęs 4000 apsisukimų ribą, variklis lyg pagauna azartą ir drąsiai sukasi iki visų 6000 apsisukimų. Greičių dėžė labai „aiški“ ir maloni. O kadangi bėgių perjungimo svirtis visada po ranka, tai niekaip negali atsispirti važiuoti vis greičiau ir greičiau.

Manevravimas sraute ir parkavimas – tai tikrieji šio mažylio arkliukai. Nors priekiniai ratai susisuka mažai, bet trumpa bazė leidžia išlaikyti manevringumą. O senamiestyje ar ankštose gatvėse šį mažylį galima „įgrūsti“ ten, kur tilptų tik pusė normalaus sedano.

Išvažiavus į užmiestį situacija lieka tokia pati. Važiuoji ir visą kelią šypsaisi. Šešių bėgių rankinė greičių dėžė galbūt truputį trumpoka, bet leistinam 120-130 kilometrų per valandą greičiui jos tikrai užtenka. Važiuojant tokiu greičiu truputį kenčia vidinis akustinis komfortas, bet su šiuo nepatogumu labai puikiai susitvarko vidinė garso sistema, kuri išties mus nustebino. Nors magnetolos valdymas painokas ir prie jo reikia įprasti, bet skambėjimas garsus ir kokybiškas. Iš pradžių net nesitikėjome, jog tai standartinė sistema, o ne tūkstantį ar du kainuojanti papildoma įranga.

Važiuojant užmiestyje pastebimas vienas įdomus reiškinys. Saulės spinduliai pro medžių šakas ant priekinės panelės sukuria įdomius šešėlių žaismus. Važiuojant atrodo, kad ne tik automobilis juda erdvėje, bet ir erdvė juda automobilio viduje.

Saugumas ir ekstremalios situacijos

Inžinieriai kurdami šį automobilį sugebėjo pasiekti fantastiškų saugumo rezultatų. Visų pirma reikėtų pastebėti, jog važiuojant 150-160 kilometrų per valandą greičiu, Fiat 500 lieka visiškai normaliai valdomas ir nepakyla į orą lyg lėktuvas. Visos aerodinaminės keliamosios galios problemos buvo sutvarkytos. Antra, Fiat 500 nustatė naują saugumo standartą šioje klasėje gaudamas aukščiausią 5 žvaigždučių įvertinimą EuroNCAP teste. Tvirtas korpusas ir septynios oro pagalvės saugo vairuotoją ir keleivius.

Elektroniniai pagalbininkai neleidžia lengvai išprovokuoti neadakvataus automobilio elgesio kelyje. Posūkiuose juntami vidutiniški korpuso krypimai. Pasirinkus nesaugų greitį, mažylis tvirtai laikosi „ant ribos“ ir stengiasi visomis savo jėgomis nepradėti slysti. Peržengus ribą pats slydimas nėra baisus ir dažniausiai trunka vos dalį sekundės. „Cinquecento“ lyg perspėja savo vairuotoją: „Tai riba, toliau spausti manęs neverta“.

„Įspūdžių ekonomika“

1999 metais ekonomistai Džozefas Peinas ir Džeimsas Gilmoras savo knygoje „Įspūdžių ekonomika“ iškėlė tokią teoriją, kad į mūsų pasaulį ateina kitoks ir visiškai iki šiol nematytas ekonomikos modelis, kada parduodamas ne produktas, o jausmai, kuriuos tas produktas žmonėms suteikia. Fiat būtent toks ir yra. Dėl nesuprantamų priežasčių važiuojant nelabai rūpi, jog bagažinės kilpelė prisukta varžtu ar, kad diskų grotuvo meniu painus, o ekranas lyg iš 1986 metų. Važiuojant supranti, kad ne veltui virš trijų milijonų žmonių internetu išsakė savo pageidavimus italų koncernui. Ir ne veltui 500-uką galima pasidaryti būtent tokį, koks jis patiks būtent tau, galimybių virš pusės milijono. Su tokiu „savo“ automobiliu norisi važiuoti, važiuoti ir šypsotis. Fiat 500 suteikia savo vairuotojui tokią šypseną, kurį neišblėsta visos kelionės metu.

Redakcija savo ruoštu pabrėžia, kad visi greičio ir manevringumo testai buvo atlikti uždarame kelio ruože, iš anksto pasirūpinus visų testo dalyvių ir transporto priemonės saugumu.

ir dar 46 nuotraukos