Brangioji, aš sumažinau mūsų Audi

Jeigu prieš pusmetį kas nors būtų mūsų paklausęs, ar Audi Q5 sulauks populiarumo Lietuvoje, tai be abejonių atsakytume – taip. Tačiau dabar prasidėjus recesijai mus pradeda kankinti abejonės. Bet apie viską paeiliui...

Išorės dailumas

Išoriškai Q5 labai panašus į savo vyresnįjį brolį Q7. Kaip sakė britų laidos „Top Gear" vedėjai: „Audi nusipirko kopijavimo aparatą! Nustatė 75% mastelį ir paspaudė OK!". Savaime suprantama, kad tai nėra tiesa, bet panašumų tikrai daug. Priekis, kaip ir būdinga visiems Audi modeliams, turi didžiules radiatoriaus groteles ir žibintus su šviesos diodų „antakiais“. Iš priekio automobilis atrodo „suraukęs kaktą“, o gale kaip tik žaismingesnis. Ypatingai pagyvina vaizdą galiniai trapecijos formos žibintai ir masyvūs statramsčiai, primenantys A5 kupė. Audi dizaino vadovas Volfgangas Egeris (Wolfgang Egger) mano, kad statramsčiai formuoja naujojo Q5 įvaizdį. Ir nors teigiama, kad naujas SUV‘as yra sportiškas, tačiau aukštos ratų arkos ir automobilio aukštis byloja apie ką kita. Tai tikrai ne kupė A5 ar moteriškas TT.

Viduje erdvu ir šilta

Mūsų bandomasis važiavimas labai tiksliai sutapo su visai nesenai iškritusiu sniegu, spaudė lengvas šaltukas, todėl iš Audi atstovų salono greitai nuskubėjome į automobilio vidų. Tik atidarius mašinos dureles, mus iš karto pasitinka visiems Audi modeliams būdinga salono apdailos kokybė. Visos linijos grakščios, išdirbtos, viskas atrodo savo vietoje ir logiškai bei patogiai sudėliota.

Bandytas automobilis turėjo, turbūt, beveik visus įmanomus papildomus priedus: navigacijos sistemą, su multimedijos įranga, galinę parkavimo kamerą, odines sėdynes su elektriniu valdymu, fantastišką panoraminį stogą. Reiktų prisipažinti, kad nelabai perpratome sukiojamo stogo užuolaidos valdymo „mygtuko“, todėl nusprendėme, kad geriausia palikti jį ramybėje.

Taip pat teko truputėlį pavargti su vidine garso sistema, su standartiniais nustatymais ji nesukuria „apsupties“ efekto, o ir žemų dažnių perteikimas galėtų būti ir geresnis. Tačiau truputį pažaidus su nustatymais, garsas pagerėja, galinės kolonėlės pasidaro aiškiau girdimos, o ir žemesni dažniai tampa truputį malonesni. Reikia pripažinti, kad šis Audi tikrai neskirtas klausytis Mailso Deiviso improvizacijoms.

Ergonomika tikrai gera. Visa priekinė panelė vos pastebimu kampu atsukta į vairuotoją. Naujasis interjeras taip pat neturi būdingų „stogelių“ virš daugelio prietaisų, kas vizualiai dar labiau palengvina saloną. Didžioji dalis valdymo elementų perprantama vos per kelias minutes. Ypatingai džiugina besisukiojančios kondicionieriaus rankenėlės ir jų nustatymų rodymas „išplaukiančiuose“ navigacijos sistemos languose. Labai patogu ir praktiška.

Vidutinio sudėjimo vairuotojams bus labai patogu – fantastiškos odinės sėdynės „tokios, kokių reikia“. Vienintelis gluminantis dalykas yra tas, kad smulkaus sudėjimo moterims gali pasirodyti per mažai šoninio palaikymo staigesniuose posūkiuose. O ir didelėje priekinėje panelėje gali būti sunku ką nors pasiekti.

Gale stebėtinai daug vietos. Trys žmonės ar tuo labiau vaikai gali susėsti be vargo. Kiekvienam keleiviui numatytas atskiras saugos diržas. Bendras erdvės įspūdis sėdint gale tikrai didesnis nei tarkim sedane A6.

540 litrų tūrio bagažinėje tikrai tilps daug kelioninio ar sportinio inventoriaus, o jeigu vietos pritrūks, tai visada galima sulenkti galines sėdynes. Bagažinėje taip pat yra bagažą tvirtinančios kilpos, kad važiuojant žvyrkeliais daiktai staiga nesugalvotų pakeisti savo vietos ar netyčiomis sudužti.

Važiavimo siurprizai

Nepaisant to, kad lauke buvo gerokai žemiau nulio, miestas buvo nuklotas sniego, purvo ir smėlio koše. Tokiu oru važiuoti yra ypatingai nemalonu, nes keliai slidūs, o kiti vairuotojai kartais pervertina savo neypatingai modernios technikos galimybes. Tačiau Audi tokiomis sąlygomis parodė save tik iš gerosios pusės. Pastovi visų ratų pavara stabiliai laiko mašiną ant kelio, o stabilumo sistema neleidžia kvailioti. Matymo kampai puikūs, trukdo tik masyvūs galiniai statramsčiai, bet gelbsti iš „didžiojo brolio“ pasisavinti didžiuliai veidrodėliai. Lyg į didelį ekraną žiūrėtumei. Nelabai supratome, kam reikalinga galinė vaizdo kamera, nes tam, kad ją būtų galima ją panaudoti tokiomis oro sąlygomis, gali tekti išlipti iš automobilio ir nuvalyti objektyvą. Keisčiausia yra tai, kad atidaryti bagažinę galima tiesiog paspaudus vieną mygtuką ir ji atsidaro pati, rankų teptis nereikia, o norint pasinaudoti kamera, gali tekti ieškotis skuduriuko ar servetėlės. Verčiau jau tiesiog išmokti tinkamai parkuotis naudojant veidrodėlius. Tiesa, atsargioms moterims kamera su skystųjų kristalų monitoriumi gali labai padėti, nes monitorius rodo judėjimo vektorių priklausomai nuo ratų susukimo laipsnio, o taip pat turi spalvinį atstumo matuoklį iki kliūties.

Dviejų litrų darbinio tūrio turbininio varikliuko užtenka su kaupu. Solidus 350 Nm sukimo momentas pasiekiamas jau nuo 1500 aps./min. o maksimali 211 AG galia tik ties 6000 aps./min. Kaip parodė tolimesni uždarame kelyje atlikti bandymai, azartiškas įsibėgėjimas pasibaigia gerokai už 160 kilometrų per valandą atžymos. O kadangi tokie greičiai net greitkeliuose Lietuvoje uždrausti...

Išvažiavus iš miesto į greitkelį mūsų laukė labai nemalonus siurprizas. Kažkas sugebėjo pripilti į bakelį su valymo skysčiu paprasto vandens. O galbūt nepakankamai „stipraus“ valymo skysčio. To rezultatas buvo visiškai užšalę purkštukai... Juos dalinai pavyko atgaivinti, bet iš esmės dalį bandomojo važiavimo teko į pasaulį žvelgti per gerokai purviną priekinį stiklą. Mūsų laimei, pats automobilis greitkelyje buvo tiesiog nuostabus.

S Tronic greičių dėžė dar mieste džiugino staigiais bei nejuntamais greičių perjungimais, todėl greitkelyje visiškai nenustebome tuo, kad dėžė vos ne skaito vairuotojo mintis ir pačiu laiku perjungia žemesnį bėgį, esant poreikiui staigiai aplenkti kokį nors niekur neskubanti senuką. Ir nors perjungimo procesas iš 7 pavaros iki 2 trunka apie sekundę, bet per tą laiką variklio galia nei akimirkai nedingsta, o patys bėgių perjungimai praktiškai nejuntami.

Taip pat reiktų pagirti neblogą garso izoliaciją nuo dangos triukšmų ir vėjo. 110-130 kilometrų per valandą greičio diapazone visiškai niekas netrikdo. O protingas autopilotas ir atstumo laikymosi sistema leidžia visiškai atsipalaiduoti važiuojant „komfortišku“ režimu. Šis režimas maksimaliai suminkština važiuoklę ir palengvina elektrinio vairo stiprintuvo pasipriešinimą. Ir nors vairas tampa tuštokas, nebejauti dangos, tačiau autostradoje tai leidžia atsipalaiduoti. O du radarai nuolat budi ir skanuoja akląsias zonas.

Vingiuotuose keliukuose įsijungus dinaminį pakabos režimą, automobilis tampa agresyvesnis, važiuoklė sukietėja, greičių dėžė stengiasi laikyti kuo aukštesnes variklio apsukas ir maksimaliai išnaudoti visą variklio galią. Vairas tampa sunkesnis, tačiau kelio danga nėra gerai juntama, o pats automobilis linkęs nosimi išsiriesti į posūkio išorę. Gelbsti stabilumo kontrolės sistema, mokanti „atsukti“ ratus reikiamu kampu, jeigu vairuotojas staiga juos susuko per daug aštriai ir automobilis jau slysta.

Atlikinėjant įvairius greičio, slydimo ir stabilumo kontrolės sistemos testus, už akių užkliuvo netolygus greičio matavimo prietaisų žymėjimas. Pradžioje viena padala žymi 5 kilometrus per valandą, o nuo 80 kilometrų per valandą ir greičiau padala pradeda žymėti jau 10 kilometrų. Nelogiškas dizainerių sprendimas.

Bekelės išbandymai ir stabilumo sistema

Dar esant Audi atstovų salone, mums pasakė, kad Q5 tikras bekelėms skirtas automobilis. Mes tuo iš karto suabejojome, bet nusprendėme išbandyti. Ir tikrai, žvyrkeliai ir nelabai statūs kalniukai labai nesunkiai įveikiami. 20 centimetrų aukščio užtenka važinėtis miškeliuose... Bet į tikrą karinio poligono bekelę išvažiuoti nedrįsome, nes visgi šis automobilis neturi nei pažemintos pavaros, nei tikrų diferencialo blokavimų. Stabilumo sistema desperatiškai bando imituoti blokuojamus diferencialus ir neleisti ratams suktis vietoje „prikasdama“ tai vieną, tai kitą ratą, tačiau po trumpo laiko pakvimpa degančiu ATF tepalu. Svyla „šlapios“ S Tronic sankabos. Tenka pripažinti, kad SUV‘ai visgi neskirti tikroms bekelėms, kur ne pirmą dešimtmetį karaliauja Land Rover Defender.

Atskirai reiktų pagirti stabilumo sistemą. Ji veikia nepriekaištingai, neleidžia slysti automobiliui jokiomis sąlygomis. O ją išjungus (tiksliau sistema galutinai neatsijungia niekad, tiesiog atitolinamas jos įsijungimo momentas), galima ir truputėlį pažaisti slystant šonais, tačiau tik išsukus ratus į posūkio išorę, norint išlygint automobilį, stabilumo sistema viską padaro už vairuotoją. Vokiškas rūpestis neleis dūkti net tuščiuose keliuose...

Geras, bet brangus įspūdis

Bandant apibendrinti mūsų pažintį su Audi Q5, reikia pabrėžti, kad tai geras ir tikrai universalus automobilis. Be galo kokybiškai surinktas, šviesus ir erdvus, pakankamai galingas ir miestui, ir greitkeliui, tikrai patogus ir malonus, tačiau...

Didžioji dalis Audi siūlomos įrangos yra „papildoma“, už kurią tenka gerokai primokėti. Navigacijos sistema prie bendros kainos pridės 10 tūkstančių litų, beveik tiek pat kainuos ir odinės sėdynės, parkavimo sistema atsieis dar 5000 litų, panoraminis stogas taip pat.

Apkarstytas visais privalumais, mūsų testuojamas Q5 kainavo virš 230 000 litų, kas sulyginama su E klasės sedanų kainomis. Tradiciškai sedanai yra prestižiškesni, o ir vairuojasi truputėlį sportiškiau. Užtat visiškai netinkami nei „laipiojimui“ per bordiūrus, nei net menkiausiai bekelei. Kiekvienas SUV‘o pirkėjas moka už universalumą. Ką rinktis, spręsti kiekvienam iš vairuotojų, tačiau dabartinėmis ekonominėmis sąlygomis galima nusipirkti ne toki patogų ir linksmą Nissan Qashqai+2 už pusę mūsų Audi Q5 kainos, o tai jau gan didelis skirtumas.

Ar sulauks Audi Q5 sėkmės mūsų rinkoje, parodys tik laikas. Lietuvos (ypatingai sostinės) gatvėmis važinėja nemažai „vyresniųjų brolių“ Q7, tikėsimės, kad „mažasis“ Q5 ras savo pirkėją.

ir dar 35 nuotraukos